Skan­da­las dėl klau­si­mo „Kie­no Kry­mas?“: tau­to­dai­li­nin­kas sa­ko ta­pęs ne­pa­gei­dau­ja­mu ku­ror­to mugėse

‍LRT.lt, 15min.lt, lry­tas.lt, „Drus­ko­nio“ inf.

Aivaras Norbutas

‍Drus­ki­nin­kai ne­se­niai vėl skam­bė­jo per vi­są Lie­tu­vą, ir vėl – su nau­ju skan­da­lu. “Kie­no Kry­mas?“ ru­siš­kai kal­ban­čius klien­tus klau­si­nė­jan­tis tau­to­dai­li­nin­kas iš Kel­mės Ai­va­ras Nor­bu­tas tei­gia, kad ne­ma­lo­nės Drus­ki­nin­kuo­se jis su­si­lau­kė rugp­jū­čio pra­džio­je pre­kiau­da­mas Dai­na­vos kraš­to folk­lo­ro šven­tės mu­gė­je: pa­sak jo, kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­ja jį gra­si­no įtrauk­ti į juo­duo­sius są­ra­šus. Ki­lus skan­da­lui, žur­na­lis­tams R.Ma­li­naus­kas iš­rė­žė: „Ma­nęs ne­do­mi­na vi­so­kių gry­bų iš­si­šo­ki­mai“. A.Nor­bu­tas vie­šo­jo­je erd­vė­je su­lau­kė di­džiu­lio žmo­nių pa­lai­ky­mo, o so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, pa­si­tel­kus dirb­ti­nį in­te­lek­tą, pa­si­ro­dė net ir sa­ty­ri­nė dai­na ap­ie pa­grin­di­nį mies­to gry­bą.

‍Konf­lik­tas - mu­gės me­tu

Tau­to­dai­li­nin­kas ir skulp­to­rius Ai­va­ras Nor­bu­tas tei­gia su­lau­kęs sank­ci­jų Drus­ki­nin­kuo­se dėl to, kad ru­siš­kai kal­ban­čių klien­tų vi­suo­met pa­klau­sia: „Kam pri­klau­so Kry­mas?“. Vy­ras pre­kiau­ja įvai­rio­se mu­gė­se ir mie­lai su­tin­ka su klien­tais ben­drau­ti ru­siš­kai, jei­gu tik jie at­sa­ko į klau­si­mą, kad Kry­mas yra Uk­rai­nos. Daž­niau­siai dėl to pro­ble­mų ne­bū­na, bet šį­kart vie­nas as­muo dėl to pa­si­skun­dė rugp­jū­čio 7-9 die­no­mis Dai­na­vos kraš­to folk­lo­ro šven­tė­je mu­gę or­ga­ni­za­vu­siam Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­rui.

Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Rai­mon­da Va­raš­kai­tė por­ta­lui LRT.lt sa­kė, kad cent­ras ne­tu­ri jo­kių juo­dų­jų są­ra­šų, ku­rių pre­ky­bi­nin­kų ne­į­si­leis­ti į mu­gę. Ji aiš­ki­no, kad dėl A. Nor­bu­to pa­si­skun­dė vie­nas gi­das, at­ly­dė­jęs gru­pę, bet tau­to­dai­li­nin­kui tie­siog bu­vo pa­sa­ky­ta pas­ta­ba, jis ne­bu­vo iš­va­ry­tas.

‍Po klau­si­mo „Kie­no Kry­mas?“ – trys va­rian­tai

‍„Aš nuo 2022 m. vi­siems, ku­rie mu­gė­se į ma­ne krei­pia­si ru­sų kal­ba, pa­sa­kau, kad aš ru­siš­kai ben­drau­ju tik po at­sa­ky­mo į klau­si­mą „Kie­no Kry­mas?“ Ir čia bū­na trys va­rian­tai. Jei žmo­gus ru­siš­kai at­sa­ko, kad Kry­mas yra Uk­rai­nos – jo­kių pro­ble­mų, mes ben­drau­ja­me ru­sų kal­ba be jo­kių ap­ri­bo­ji­mų. Jei žmo­gus at­sa­ko, kad Kry­mas – kry­mie­čių, Kry­mas – žmo­nių, Kry­mas – lie­tu­vių ar žy­dų ar­ba kad „mes ne­kal­bam ap­ie po­li­ti­ką, ko­dėl čia tas ar anas“, aš aiš­kiai man­da­giai pa­sa­kau, kad čia mū­sų ben­dra­vi­mas ir bai­gia­si. Daž­nai žmo­nės pa­lin­ki ge­ros die­nos, gal kiek nu­ste­bę bū­na, bet mes ir iš­si­ski­ria­me“, – por­ta­lui LRT.lt pa­sa­ko­jo A. Nor­bu­tas.

‍„Tre­čias va­rian­tas – yra to­kių at­sa­ky­mų ir ne kar­tą, kad Kry­mas yra Ru­si­jos. Vil­niu­je mu­gė­je net bu­vo, kad Kry­mas yra Ru­si­jos im­pe­ri­jos. Ta­da aš žmo­gų si­un­čiu pas­kui ka­ri­nį ru­sų lai­vą. Ne­var­to­ju jo­kių keiks­ma­žo­džių, ne­cen­zū­ri­nių žo­džių, tie­siog pa­si­un­čiu pas­kui ka­ri­nį ru­sų lai­vą. Be abe­jo, su­pran­ta, nu­plau­kia“, – tę­sė pa­šne­ko­vas.

‍Kal­bė­da­mas ap­ie Drus­ki­nin­kus, kur da­ly­va­vo mu­gė­je, A. Nor­bu­tas pa­sa­ko­jo, kad rugp­jū­čio 7 d. prie jo pri­ė­jo mo­te­ris ir ru­siš­kai pa­klau­sė, kiek kai­nuo­ja duo­ni­nė. Ji ne­pa­si­tei­ra­vo, ar pre­kei­vis iš­vis kal­ba ru­sų kal­ba, tie­siog iš­kart krei­pė­si ru­siš­kai. Kaip vi­suo­met A. Nor­bu­tas sa­ko pa­sa­kęs, kad ru­siš­kai kal­bė­sis tik po at­sa­ky­mo į klau­si­mą „Kie­no Kry­mas?“. Tuo­met mo­te­ris, pa­sak tau­to­dai­li­nin­ko, pa­si­pik­ti­no, ko­dėl taip klau­si­nė­ja­ma, ir ėmė aiš­kin­ti ga­lin­ti pa­klaus­ti ir vo­kiš­kai, bet ne­at­sa­kė į klau­si­mą dėl Kry­mo.

‍„Šiaip tai ap­ie 70 proc. at­sa­ky­mų bū­na tei­sin­gi, ap­ie 1–3 proc. – kad Kry­mas yra Ru­si­jos. Da­bar tai iš­vis vie­ne­ti­niai at­ve­jai. Drus­ki­nin­kuo­se bu­vo trys. O ki­ti ne­ži­no, sa­ko, kam čia ta po­li­ti­ka, tei­gia, kad Kry­mas – kry­mie­čių, ir taip to­liau“, – por­ta­lui LRT.lt sa­kė A. Nor­bu­tas.

‍„Tai yra ma­no as­me­ni­nės sank­ci­jos tiems ru­sams, ku­rie ne­ži­no, kie­no yra Kry­mas. Taip bu­vo, taip ir bus. Bet ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad jei anks­čiau Lie­tu­vos ru­sa­kal­biai ne­si­var­gin­da­vo lie­tu­viš­kai kal­bė­ti, da­bar, bū­na, at­ei­na, tar­pu­sa­vy­je kal­ba ru­siš­kai, o kai rei­kia pirk­ti – krei­pia­si lie­tu­viš­kai. Kad ir su ak­cen­tu, bet vis tiek lie­tu­viš­kai, ir tai yra ma­lo­nu. Tai tik­rai pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja“, – sa­kė tau­to­dai­li­nin­kas.

‍Dėl prin­ci­pi­nių nuo­sta­tų – jo­kio nuo­lai­džia­vi­mo

‍Tau­to­dai­li­nin­ko pa­sa­ko­ji­mu, kiek vė­liau mu­gė­je prie jo pri­ė­jo Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­ja, et­nog­ra­fė Li­na Bal­čiū­nie­nė bei dar vie­na mo­te­ris, ku­ri at­sa­kin­ga už mu­gės or­ga­ni­za­vi­mą, ir pa­sa­kė, kad jis ar­ba jau yra įtrauk­tas, ar­ba kad bus įtrauk­tas į juo­duo­sius są­ra­šus ir ne­be­ga­lės pre­kiau­ti Drus­ki­nin­kuo­se, jei­gu to­liau už­da­vi­nės to­kius klau­si­mus.

‍„L. Bal­čiū­nie­nė pa­sa­kė, kad ne­be­ga­lė­siu pa­tek­ti Drus­ki­nin­kuo­se į mu­ges ir kad ši­to­kių da­ly­kų klau­si­nė­ti Drus­ki­nin­kų sve­čių ne­ga­li­ma. Pa­žo­džiui ne­pa­sa­ky­siu, bet min­tis to­kia, kad ru­sa­kal­bių ne­ga­li­ma disk­ri­mi­nuo­ti. Pa­tei­kė kaip pa­vyz­dį, kad į folk­lo­ro fes­ti­va­lį at­va­žiuo­ja sve­čių iš įvai­rių ša­lių, ir pa­mi­nė­jo Pa­vol­gio vo­kie­čius“, – por­ta­lui LRT.lt sa­kė A. Nor­bu­tas.

‍Pa­sak tau­to­dai­li­nin­ko, no­rint pa­tek­ti į Drus­ki­nin­kų mu­gę pa­pras­tai tei­kia­ma pa­rai­ška Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­rui ir vie­ta ar­ba ski­ria­ma, ar­ba nes­ki­ria­ma. Jo tei­gi­mu, vie­tos skirs­to­mos ga­na sub­jek­ty­viai, pa­pras­tai no­rin­čių pre­kiau­ti yra dau­giau nei vie­tų.

‍Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ras yra sa­vi­val­dy­bei pa­val­di biu­dže­ti­nė įstai­ga.

‍„Šiaip tai Drus­ki­nin­kuo­se ne itin ma­lo­nūs or­ga­ni­za­to­riai, bet vi­suo­met už­si­merk­da­vau, nu­si­im­da­vau ke­pu­rę dėl ga­li­my­bės da­ly­vau­ti mu­gė­je. Bet šiuo at­ve­ju, kai rei­ka­las lie­čia ma­no prin­ci­pi­nes nuo­sta­tas, aš jo­kio nuo­lai­džia­vi­mo ne­ga­liu da­ry­ti“, – sa­kė A. Nor­bu­tas.

‍Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, jis ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ti klau­si­mo ap­ie Kry­mą. „Man ne­su­vo­kia­ma, kad penk­tais ka­ro me­tais kaž­kas pik­ti­na­si to­kiais klau­si­mais ru­sa­kal­biams. Man iš­vis klau­si­mas, kaip pa­te­ko į Lie­tu­vą tie žmo­nės, ku­rie at­sa­ko, kad Kry­mas – Ru­si­jos. Juos rei­kia vy­ti kuo to­liau“, – por­ta­lui LRT.lt kal­bė­jo A. Nor­bu­tas.

‍Di­rek­to­rė: „Iš mu­sės pa­da­ry­tas dramb­lys“

‍Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė R. Va­raš­kai­tė por­ta­lui LRT.lt tei­gė, kad cent­ras ga­vo žo­di­nį skun­dą iš gru­pę at­ly­dė­ju­sio gi­do ar gru­pės va­do­vo, kad mu­gė­je žmo­gus plūs­ta­si keiks­ma­žo­džiais.

‍„Jū­sų mi­ni­ma dar­buo­to­ja L. Bal­čiū­nie­nė, ku­ri yra vie­na iš at­sa­kin­gų as­me­nų už mu­gę, pri­ė­jo ir, ma­nau, kul­tū­rin­gai pa­sa­kė. Tas juo­da­sis są­ra­šas tai bu­vo me­ta­fo­ra, nes mes ne­tu­ri­me nei juo­dų, nei ro­ži­nių, nei bal­tų są­ra­šų. Tai ir vi­sa is­to­ri­ja“, – tei­gė di­rek­to­rė.

R. Va­raš­kai­tė pa­sa­ko­jo, kad Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ras kaip tik vi­suo­met pa­gel­bė­da­vo A. Nor­bu­tui. Pa­vyz­džiui, mu­gė­se da­ly­vau­ja ir vie­nas ar ke­li tau­to­dai­li­nin­ko šu­niu­kai, prie ku­rių pa­de­da­ma au­kų dė­žu­tė ir ren­ka­mos lė­šos Uk­rai­nai, jam esą ski­ria­ma kuo pa­to­ges­nė vie­ta.

‍„Mes vi­sa­da jam taip pa­rink­da­vo­me vie­tą, kad jam bū­tų pa­to­gu pre­kiau­ti ir įkur­din­ti sa­vo au­gin­ti­nį su jo mi­si­ja. Ne­ži­nau, kur tas žmo­gus ra­do ki­to­kią mū­sų po­zi­ci­ją nei jo pa­ties. Aš tai ver­ti­nu kaip iš mu­sės pa­da­ry­tą dramb­lį“, – por­ta­lui LRT.lt sa­kė di­rek­to­rė.

‍Pa­klau­sus, ar Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ras yra pri­ė­męs ar­ba ke­ti­na pri­im­ti spren­di­mą dėl A. Nor­bu­to ga­li­my­bės pre­kiau­ti, R. Va­raš­kai­tė tei­gė, jog to ne­bu­vo.

Jos tei­gi­mu, pa­gal tvar­kos ap­ra­šą yra skel­bia­ma re­gist­ra­ci­ja į mu­gę, no­rin­tie­ji pre­kiau­ti mu­gė­je re­gist­ruo­ja­si, tuo­met vyk­do­ma at­ran­ka, ir žmo­nės, ku­rie at­ren­ka­mi pre­kiau­ti mu­gė­je, tu­ri su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, su­mo­kė­ti įmo­kas.

LRT.lt pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti si­tu­a­ci­ją R. Ma­li­naus­kas tai da­ry­ti at­si­sa­kė: „Ma­nęs ne­do­mi­na vi­so­kių gry­bų iš­si­šo­ki­mai“.

‍Krei­pė­si raš­tu į sa­vi­val­dy­bę

‍Tau­to­dai­li­nin­kas A.Nor­bu­tas por­ta­lui 15min.lt tvir­ti­no ga­vęs žo­di­nį įspė­ji­mą ir no­rė­da­mas iš­si­aiš­kin­ti si­tu­a­ci­ją jau krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę raš­tu.

‍„Žo­di­nis pa­sa­ky­mas, kad esa­me įtrauk­ti į „juo­duo­sius są­ra­šus“ ir ne­be­at­va­žiuo­si­me į Drus­ki­nin­kus, yra. Bet tik žo­di­nis. To­dėl iš­si­un­čiau pa­klau­si­mus Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bei ir Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­rui“, – sa­kė A.Nor­bu­tas, pri­dū­ręs, kad kol kas su­lau­kė tik pat­vir­ti­ni­mo, kad ad­re­sa­tai klau­si­mus ga­vo.

‍Kaip ra­šė 15 min.lt, „A.Nor­bu­tas svars­tė, kad ir pats Drus­ki­nin­kų me­ras R.Ma­li­naus­kas pa­lai­ko to­kią kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jų po­zi­ci­ją „ne­kal­bė­ti ap­ie po­li­ti­ką“, ka­dan­gi šie ru­siš­kai kal­ban­tys tu­ris­tai at­ne­ša daug pi­ni­gų ku­ror­tui“.

‍„Jiems ga­li bū­ti ne­pa­to­gu kel­ti to­kius klau­si­mus. O aš at­si­sa­kau ši­tų žmo­nių pi­ni­gų, ir ne­par­duo­du, ir ne­be­ndrau­ju – ga­liu sau leis­ti. Ma­nau, kiek­vie­nas tu­rė­tų jiems tai­ky­ti to­kias sank­ci­jas, at­si­sa­ky­ti tų žmo­nių, ku­rie ne­ži­no, kie­no yra Kry­mas, pi­ni­gų“, – po­zi­ci­ją iš­sa­kė vy­ras.

‍Jis sa­kė nuo pat ka­ro pra­džios ak­ty­viai ren­kan­tis pa­ra­mą Uk­rai­nai, iš su­au­ko­tų pi­ni­gų yra nu­pir­kęs ir nu­ga­be­nęs į ka­riau­jan­čią ša­lį ke­lias­de­šimt do­va­no­tų ar nu­pirk­tų au­to­mo­bi­lių, ki­tų rei­ka­lin­gų daik­tų, su­rin­kęs per 21 tūkst. eu­rų.

‍15min ban­dė pa­si­tei­rau­ti ir pa­ties R.Ma­li­naus­ko po­zi­ci­jos. „O vieš­pa­tie, ačiū. Ap­ie to­kius gry­bus ne­kal­bu, vi­siš­kai!“, – 15min pa­rei­škė R.Ma­li­naus­kas. Jis ne­at­sa­kė, ko­kios po­zi­ci­jos lai­ko­si pats ir jo va­do­vau­ja­ma sa­vi­val­dy­bė, bei su­sku­bo nu­trauk­ti po­kal­bį.

Di­rek­to­rė: „Juo­kin­ga ap­ie tai kal­bė­ti“

‍Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ras sa­vo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pa­si­da­li­jo ap­ta­kiu pa­reiš­ki­mu, ku­ria­me Folk­lo­ro šven­tę va­di­no su­bū­ru­sia žmo­nes ben­drys­tei, ta­čiau nes­lė­pė pa­si­pik­ti­ni­mo tau­to­dai­li­nin­ko el­ge­siu, pa­va­di­nę tai ne­apy­kan­tos kurs­ty­mu.

‍„De­ja, šven­ti­nę nuo­tai­ką ap­kar­ti­no vie­no as­mens su­kel­tas in­ci­den­tas. Tai ta­po nes­ka­niu šaukš­tu de­gu­to gra­žio­je šven­tė­je. Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ras ne­to­le­ruo­ja ne­apy­kan­tos kurs­ty­mo. Taip bu­vo iki šiol ir taip bus at­ei­ty­je“, – bu­vo ra­šo­ma or­ga­ni­za­to­rių įra­še.

‍„Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro at­sa­kin­gas už mu­gę as­muo su­lau­kė skam­bu­čio iš tu­ris­tus at­ly­dė­ju­sios gru­pės va­do­vo ap­ie tai, kad šis konk­re­tus as­muo, mu­gės da­ly­vis, plūs­ta­si ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais ant tu­ris­tų. Mes, kaip or­ga­ni­za­to­riai, pri­va­lo­me rea­guo­ti į su mu­gės tvar­ka ne­su­de­ri­na­mus veiks­mus – na­tū­ra­lu, ir mū­sų dar­buo­to­ja pri­ė­jo ir pa­pra­šė liau­tis keik­tis“, – por­ta­lui lry­tas.lt pa­sa­ko­jo Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro va­do­vė R. Va­raš­kai­tė.

‍Ap­skri­tai šią si­tu­a­ci­ją ji va­di­no juo­kin­ga. „Juo­kin­ga ap­ie tai kal­bė­ti. Mes su­lau­kė­me to­kio skam­bu­čio, mes at­ė­jo­me ir su­rea­ga­vo­me. Vy­ko vi­sai ne­for­ma­lus pa­pra­šy­mas liau­tis keik­tis. Jei­gu mums taip pa­sa­kė, mes rea­guo­ja­me, nes mes ne­tu­ri­me pas­ta­tę po ka­rei­vį prie kiek­vie­no pre­ky­bi­nin­ko. Tai mes su­rea­ga­vo­me, vis­kas – tai yra is­to­ri­jos pa­bai­ga. To­liau is­to­ri­jos tę­si­nį ra­šo po­nas A. Nor­bu­tas“, – aiš­ki­no R. Va­raš­kai­tė. Ji kar­to­jo, kad ama­ti­nin­kui tik­rai ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, kad mu­gė­se pre­kiau­ti jis ne­be­ga­lės. „Są­ra­šų mes ne­tu­ri­me nei juo­dų, nei rau­do­nų, bei bal­tų. O jei­gu po­nui Nor­bu­tui pri­trū­ko klien­tū­ros, tai da­bar jis jau bus ją su­si­rin­kęs“, – por­ta­lui lry­tas.lt aiš­ki­no Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė.

‍„Ne­su­pran­tu, kam me­luo­ti?“

‍Tau­to­dai­li­nin­kas A.Nor­bu­tas feis­bu­ke net­ru­kus pa­ko­men­ta­vo to­kį R.Va­raš­kai­tės pa­si­sa­ky­mą.

‍„Kaip ap­gai­lė­ti­na, kai di­rek­to­rė sa­ko ne­tie­są. Prak­tiš­kai vis­kas ne­tie­sa. Kas sa­kė, kad ne­pa­gei­dau­ja­mas Drus­ki­nin­kuo­se? Jū­sų, p.Va­raš­kai­te, dar­buo­to­ja Li­na Bal­čiū­nie­nė. Keiks­ma­žo­džiai? Ab­so­liu­tus me­las. Li­na Bal­čiū­nie­nė net ne­už­si­mi­nė ap­ie ko­kį nors skam­bu­tį, kaž­ko­kios gru­pės va­do­vą ar keiks­ma­žo­džius. Kal­bė­jo tik ap­ie juo­dus są­ra­šus, ap­ie ne­da­ly­va­vi­mą mu­gė­se at­ei­ty­je, ap­ie įsi­žei­du­sius į fes­ti­va­lį at­vy­ku­sius Pa­vol­gio vo­kie­čius (bū­tent - Pa­vol­gio vo­kie­čius.) ir ap­ie tai, kad to­kių klau­si­mų už­da­vi­nė­ti ne­ga­li­ma. ta­da pa­klau­siau, ar jūs už pu­ti­ną? Li­na at­sa­kė, kad ne, bet vis tiek taip elg­tis man ne­ga­li­ma (už­da­vi­nė­ti klau­si­mus).

‍Ne­tie­sa ir ap­ie ski­ria­mas ypa­tin­gas vie­tas man su LR Bren­dis. Šie­met  iš 4 kar­tų 3 kar­tus kei­tė­mės vie­tas su ko­le­go­mis. tam, kad ša­lia bū­tų LR Bren­dis. Tik pir­mą kar­tą ga­vo­me vie­tą ša­lia me­džio, bet tik­rai at­si­tik­ti­nai, nes ir ne­pra­šiau vie­tos, nes pas­ta­rai­siais me­tais kiek pra­šy­da­vau, tiek ne­at­si­žvelg­da­vo į pra­šy­mus. Ne­su­pran­tu, kam me­luo­ti? Jei dėl mū­sų po­kal­bio ne­į­ro­do­ma nei jų, nei ma­no žo­džiai (ech, bū­čiau ži­no­jęs, bū­čiau ka­me­rą įsi­jun­gęs...), tai tą, jog Bren­dis ne­tu­rė­jo vie­tos, kad di­rek­to­rė sa­ko ne­tie­są, įro­dy­ti ab­so­liu­čiai pa­pras­ta - yra laiš­kai su pa­skir­tom vie­tom, mu­gių pla­nai, ga­lų ga­le yra ko­le­gos, su ku­riais kei­tė­mės vie­to­mis.

‍Me­luo­ti yra neg­ra­žu. La­bai neg­ra­žu, po­nia di­rek­to­re Rai­mon­da Va­raš­kai­te! O jūs šia­me po­kal­by­je prak­tiš­kai vis­ką me­la­vo­te.

‍P.S. Ap­ie di­rek­to­ri­žės mi­nė­tą sa­vi­rek­la­mą. Tai, kad su­lau­kiau di­džiu­lio pa­lai­ky­mo, man bu­vo ne­ti­kė­ta. Tik­rai ne­gal­vo­jau, kad žmo­nės at­eis vien tam, kad pa­spaus­ti ran­ką ir pa­sa­ky­ti ačiū. Ne­si­jau­čiau nu­si­pel­nęs kaž­kuo. Daug bu­vo ir to­kių, ku­rie at­ė­jo spe­cia­liai, kad iš so­li­da­ru­mo ką nors pas mus nu­si­pirk­ti. Vie­nas vai­ki­nas pa­do­va­no­jo tris 2€ mo­ne­tas su Uk­rai­na: lie­tu­viš­ką, lat­viš­ką ir es­tiš­ką. Uk­rai­nie­tis at­ne­šė uk­rai­nie­tiš­kų deg­tu­kų dė­žu­tę ir 10UAH mo­ne­tą su ZSU be­pi­lo­čių si­ste­mų pa­jė­gų lo­go­ti­pu sa­ky­da­mas, kad ša­lis, ku­ri tu­ri daug ben­zi­no pa­da­rė klai­dą už­pul­da­ma ša­lį, ku­ri tu­ri daug deg­tu­kų. Ki­ti tie­siog at­ė­jo ir sa­kė: no­rim ką nors iš jū­sų nu­si­pirk­ti. Vie­nas klai­pė­die­tis iš­tie­sė 20€ ir pa­sa­kė, ką nors už tuos pi­ni­gus.

‍Ačiū vi­siems ma­ne pa­lai­kiu­siems! Tai tik pat­vir­ti­na ma­no nuo­sta­tą, kad nie­ka­da ne­rei­kia pa­min­ti sa­vo ver­ty­bių“.

‍A.Nor­bu­tas vie­šo­jo­je erd­vė­je su­lau­kė di­džiu­lio žmo­nių pa­lai­ky­mo, o so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, pa­si­tel­kus dirb­ti­nį in­te­lek­tą, pa­si­ro­dė net ir sa­ty­ri­nė dai­na ap­ie pa­grin­di­nį mies­to gry­bą: https://www.facebook.com/reel/2195780951205413

‍

Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bei 2026-08-10

‍Ai­va­ras Nor­bu­tas

‍PA­KLAU­SI­MAS

‍Esu me­džio meist­ras. Mu­gė­se da­ly­vau­ju nuo 1996 me­tų. Drus­ki­nin­kuo­se ren­gia­mo­se mu­gė­se‍ tai­po­gi. Trum­pai ap­ie si­tu­a­ci­ją.

Nuo 2022 me­tų Ka­ziu­ko mu­gės Vil­niu­je (nuo pla­taus mas­to ka­ro Uk­rai­no­je pra­džios) vi­so­se mu­gė­se kiek­vie­no, į ma­ne be­si­krei­pian­čio ru­siš­kai, klau­siu, kie­no yra Kry­mas. Iš­im­čių ne­da­rau nie­kam. Krei­pie­si į ma­ne ru­siš­kai? Su­lau­ki klau­si­mo. Klau­si­mo su­lau­kia tie, ku­rie net ne­si­tei­rau­ja, net ne­klau­sia: „Kal­bu aš ru­siš­kai ar ne­kal­bu?“. Ne­klau­sia, ko­kia kal­ba ga­li­me ben­drau­ti. At­ei­na ir baks­te­li pirš­tu: „A skol­ko je­to stoit?“, „Po­ka­ži­te mne je­to!“ ir pan.

Kas vyks­ta to­liau? Aš man­da­giai ir ra­miai pa­sa­kau, kad ru­siš­kai ben­drau­ju tik per vie­ną klau­si­mą (čia ver­čiu iš ru­sų kal­bos pa­žo­džiui). Daž­niau­siai pa­klau­sia „Ko­kį?“ ar­ba pa­sa­ko: „Taip. Klau­sau.“ Ta­da be­si­krei­pu­sio­jo pa­klau­siu: „Kaip jūs gal­vo­ja­te, kie­no Kry­mas?“ Ta­da jau ga­li­mi trys va­rian­tai.

Pir­mas. Jei at­sa­ko, kad Kry­mas yra Uk­rai­nos, be jo­kių pro­ble­mų ben­drau­ja­me to­liau ru­siš­kai.

Ru­siš­kai kal­bu, sa­ky­čiau, pui­kiai, ir ben­dra­vi­mas ne­su­ke­lia jo­kių sun­ku­mų.

Ant­ras va­rian­tas. At­sa­ky­mai: „Kry­mas kry­mie­čių“, „žmo­nių“, „tų, ku­rie ten gy­ve­na“, „prie ko čia tai“, „mes ne po­li­ti­ko­je“, „mes po­li­ti­ka ne­si­do­mi­me“ ir t. t., ir t. p. Ant­ru at­ve­ju ra­miai ir pa­brėž­ti­nai man­da­giai pa­sa­kau: „Čia mū­sų ben­dra­vi­mas ir bai­gė­si.“

Ner­e­tai man pa­lin­ki ge­ros die­nos. Aš pa­lin­kiu to pa­ties ir nu­ei­na. Kar­tais nu­ei­na nie­ko ne­sa­kę.

Bet ne­re­tai ru­siš­kai be­si­krei­pian­tys pra­de­da pik­tin­tis, triukš­mau­ti. Sten­giuo­si ne­si­vel­ti į konf­lik­tą: tie­siog ty­liu ir ne­be­ndrau­ju.

Vie­nas pa­vyz­dys. Folk­lo­ro fes­ti­va­lio mu­gės Drus­ki­nin­kuo­se me­tu pri­ė­jo mo­te­ris ir be užuo­lan­kų klau­sia: „Skol­ko stoit chleb­nitsa?“ Be abe­jo, pa­sa­kiau, kad ru­siš­kai ben­drau­ju tik po at­sa­ky­mo į klau­si­mą, ku­rį ir už­da­viau: „Kie­no Kry­mas?“ Mo­te­ris pra­dė­jo pik­tin­tis, kad jos to klau­siu. Ko­dėl? Ji „ne po­li­ti­ko­je“ ir t. t. Ra­miai ir man­da­giai pa­sa­kiau, kad čia mū­sų ben­dra­vi­mas ir bai­gė­si. Ji pik­ti­no­si to­liau, kad gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je ir ga­li klau­si­mą už­duo­ti vo­kiš­kai: „Wie viel kos­tet das?“.

Dar kar­tą pa­kar­to­jau, kad čia mū­sų ben­dra­vi­mas bai­gė­si. Jei bū­tų iš kar­to klau­su­si vo­kiš­kai, be pro­ble­mų bū­čiau vo­kiš­kai ir at­sa­kęs. Bet klau­sė ru­siš­kai! Nu­ė­jo la­bai pik­ta.

Aš tu­riu tei­sę rink­tis sa­vo Tė­vy­nė­je Lie­tu­vo­je, ko­kia kal­ba aš no­riu kal­bė­ti, no­riu ar ne­no­riu ben­drau­ti oku­pan­tų kal­ba. Ne­bū­tų pla­taus mas­to ka­ro, ne­bū­tų ir klau­si­mų ru­sa­kal­biams. To pa­ties – „Kie­no Kry­mas?“ – klau­siu ir iz­ra­e­li­e­čių, ku­rių gau­su Drus­ki­nin­kuo­se šiuo me­tu.

Kaip jau mi­nė­jau, iš­im­čių ne­da­rau nie­kam – nei žy­dams, nei bal­ta­ru­siams, nei lat­viams, nei azer­bai­dža­nie­čiams (bu­vo at­ve­jis Drus­ki­nin­kuo­se), nei ka­za­chams ar ki­tų tau­tų at­sto­vams.

Net­rum­pai kal­bė­jau su dviem žy­dė­mis, ki­lu­sio­mis iš Mask­vos. Jos ne­dve­jo­da­mos at­sa­kė, kad Kry­mas pri­klau­so Uk­rai­nai. Pa­pa­sa­ko­jo, kaip joms gė­da, kad gi­mu­sios Mask­vo­je ir kad kal­ba, de­ja, ru­siš­kai.

Pas­te­bė­siu, kad ±70 % iz­ra­e­li­e­čių, ku­rie į ma­ne ru­siš­kai krei­pė­si Drus­ki­nin­kuo­se, tei­sin­gai at­sa­ko į ma­no klau­si­mą ir ma­no po­zi­ci­ją pa­lai­ko.

Tu­riu ru­sa­kal­bių pa­žįs­ta­mų ir drau­gų. Ne vie­ną, su ku­riais pa­si­ma­to­me Drus­ki­nin­kuo­se per jų atos­to­gas. Kaž­ka­da jie at­sa­kė tei­sin­gai, o da­bar at­ei­na ką nors nu­si­pirk­ti ar tie­siog pa­ple­pė­ti.

Tre­čias va­rian­tas. Jei į ma­no klau­si­mą at­sa­ko­ma, kad Kry­mas yra ruZ­Zi­jos, toks žmo­gus si­un­čia­mas pas­kui ka­ri­nį ruZ­Zų lai­vą. Ne­nau­do­ju jo­kių ne­cen­zū­ri­nių žo­džių, tik pa­si­un­čiu ta kryp­ti­mi. Ir nu­plau­kia. Man ky­la ki­tas klau­si­mas – kaip jie iš vi­so pa­te­ko į Lie­tu­vą? Vy­ti juos kuo to­liau rei­kia!

Pa­aiš­ki­nau jums sa­vo po­zi­ci­ją ru­siš­kai be­si­krei­pian­čių at­žvil­giu.

Penk­ta­die­nį (2026-08-07) ap­ie pie­tus prie ma­no pre­ky­vie­tės pri­ė­jo Drus­ki­nin­kų KC dar­buo­to­ja Li­na Bal­čiū­nie­nė su mer­gi­na, ku­ri tvar­kė mu­gę, ir pa­sa­kė, kad aš esu įtrauk­tas (ar bū­siu įtrauk­tas, tiks­liai ne­pa­me­nu) į juo­duo­sius są­ra­šus ir į mu­ges Drus­ki­nin­kuo­se dau­giau ne­pa­tek­siu, nes už­duo­du Drus­ki­nin­kų sve­čiams to­kius klau­si­mus.

Kal­bė­jo ap­ie pa­si­pik­ti­nu­sius ma­no klau­si­mu Pa­vol­gio vo­kie­čius (at­ve­jis su mo­te­ri­mi iš Vo­kie­ti­jos?). Pa­sa­kė, kad taip ne­ga­li­ma, kad rei­kia gerb­ti vi­sus, ru­sa­kal­bius taip pat. Li­nos pa­klau­siau, gal ji pa­lai­ko Pu­ti­ną. At­sa­kė: ne, ne­pa­lai­ko, bet at­va­žia­vu­siems į Drus­ki­nin­kus to­kių klau­si­mų už­duo­ti ne­ga­li­ma.

Tad už­duo­du klau­si­mus Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės va­do­vams ir Drus­ki­nin­kų kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jams.

1. Ar Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės po­zi­ci­ja su­tam­pa su Li­nos Bal­čiū­nie­nės po­zi­ci­ja dėl to, ką ga­li­ma klau­si­nė­ti Drus­ki­nin­kuo­se, ko ne?

2. Ar Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je eg­zis­tuo­ja juo­die­ji są­ra­šai?

3. Ar dėl ma­no po­zi­ci­jos ru­sa­kal­bių at­žvil­giu, ku­rios tik­rai ne­kei­siu, aš ne­be­bū­siu pri­i­ma­mas į mu­ges, vyks­tan­čias Drus­ki­nin­kuo­se?

Lauk­siu at­sa­ky­mo LR įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais ter­mi­nais. La­bai ti­kiuo­si, kad klau­si­mai nė­ra la­bai su­dė­tin­gi ir Jū­sų at­sa­ky­mo su­lauk­siu anks­čiau nei per 20 dar­bo die­nų.