„Tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo“
„Kieno Krymas“ – tęsinys
(„G&G Sindikatas“ dainos žodžiai)
Romo Sadausko-Kvietkevičiaus fotoreportažas
Renginių seriją „Kieno Krymas“, vykusią rugpjūčio pabaigoje, Druskininkų kultūros Lelija sumanė tam, kad nepamirštume atsakymo į šį, regis, paprastą klausimą. „Kol karas tęsiasi, dėmesys slopsta, o viešojoje erdvėje vis dažniau bandoma perrašyti tikrovę, svarbu vėl ir vėl aiškiai pasakyti: Krymas nėra nuomonės klausimas. Krymas yra Ukraina,“ – Druskininkų kultūros Lelija feisbuke pristatė reginių ciklą „Kieno Krymas“.
Šią renginių seriją rugpjūčio 25 d. užbaigė susitikimas Lelijos patalpose su ištikimais Ukrainos rėmėjais - žurnaliste Rita Miliūte ir grupės „G&G Sindikatas“ lyderiu, Lietuvos šaulių sąjungos nariu Gabrieliu Liaudansku-Svaru. Gausiai susirinkusiųjų plojimais sutiktas ir į renginį iš Žemaitijos atvykęs tautodailininkas Aivaras Norbutas, kurio klausimas, kieno Krymas, užduotas rusakalbiams Dainavos krašto folkloro šventės mugėje ir pirkėjo apskųstas šventės organizatoriams, sukėlė skandalingą atgarsį visoje Lietuvoje. Tai tapo viena iš paskatų Lelijai surengti renginių „Kieno Krymas“ seriją ir sulaukti žinomų pašnekovų, kurie garsėja paramos akcijomis Ukrainai.
Svaras į Druskininkus atvyko pasikalbėti, pasidalinti, pasibūti. „Atmintis, žinojimas, praktika – neleisti sau pavargti remiant Ukrainą yra labai svarbūs ir aktualūs klausimai, todėl prasminga, kad dėl to susirenka bendruomenė,“ – pradėjo Svaras. Jo manymu, Lelijos salėje susirinko protingi žmonės, kurie jau seniai sau atsakę į renginio klausimą. Jo pasiūlyta bendro pokalbio forma iškart sulaukė susirinkusiųjų dėmesio, t.y. klausimo, ką galvoja apie Druskininkų mero argumentus, kad Kapčiamiesčo poligonas trukdys kurorto ramybei. „Aš gyvenu 9 kilometrai nuo Pabradės poligono. Man netrukdo. Man net patinka. Labai retais atvejais jaučiu, kad ten kažkas vyksta. Netikiu, kad gali kažkuo trukdyti. Poligono atsiradimas mums sutvarkė kelius – jų atsirado ten, kur jų nebuvo. Buvo sutvarkyta vietinė infrastruktūra sudarant sąlygas sąjungininkų kariams, kad jie jaustųsi kuo geriau,“ - aiškino Svaras, pridūręs, jog poligonų Lietuvoje yra per mažai. Jam nuniokotos Ukrainos pavyzdžiu antrino R.Miliūtė, turinti daug vizualinės medžiagos, kaip atrodo valstybės ir vietovės, kurios turėjo mažai poligonų. Kiekvieną dieną gaunanti įrašų iš Ukrainos, kaip po karo veiksmų atrodo tai, kas buvo gamta ir gyvenvietės, nes užpuolimui iš anksto nebuvo tinkamai pasiruošta, per mažai ten buvo įkurdinta poligonų. Renginio dalyvis, gyvenantis 8 kilometrai nuo baltarusiško poligono, nuramino, jog su kaimynystėje vykstančiais gausmais jau seniai apsipratęs. Salėje užsimezgusią diskusiją dėl stringančių kompensacijų poligono teritorijoje gyvenantiems asmenims, užbaigė kompetentingos žinovės iš salės detali informacija apie numatytus išmokėjimo terminus – visa tai vyksta pagal planą. Renginio svečiai išsamiai akcentavo pasiruošimo dienai x pratybomis svarbą, idant nebūtume užklupti nemokėdami apsiginti nei ginklu, nei fizine ištverme, nei karybos išmanymu. Svaras įtaigiai pasidalijo elektroninės kovos patirtimis. Savo istorijas teikiant Ukrainai labdarą, ypač transporto priemones, pasakojo tiek prelegentai, tiek jų klausytojai.
Į klausimą, kodėl pastaruoju metu suaktyvėjo vadinamieji taikos pranašai, kurie drąsiai pasisako už draugystę su kaimynais demonstruodami nuolankumą Rusijai, R.Miliūtė pirmiausia pakomentavo vėjais Seime, kur atsiranda tokių, kuriems neįtinka ten kabanti Ukrainos vėliava; kiti viešai vienaip pasisako, bet kitaip galvoja; vienus kamuoja nostalgiški prisiminimai, kiti tai daro už pinigus, bet tai įrodyti yra sunku.
Renginio „Kieno Krymas“ kaltininkas A.Norbutas, remdamasis Druskininkų ir savo savivaldybės patirtimis, kėlė klausimą, kodėl žmonės bijo vietinės valdžios, ir paprovokuotas pakomentavo, jog dėl nuosavo žemės sklypo ribų teko ir jam patirti „mokestį“ už pilietišką poziciją. Taikliausiai į pastarąjį klausimą atsakė Svaras šmaikščiu posakiu „Aš nieko negaliu padaryti – pasakė trys milijonai žmonių“, prieš tai baimę apibūdinęs melu. Pridūrė, kuo geriau gyvenam, tuo silpnesni daromės. Anot Svaro, gerai gyvendami, mes tapom silpnais, todėl turim išmokt kovot už savo tiesą. Ši kova nėra lengva – visuomet bus diskomforto. R.Miliūtė antrino savo patirtimi, jog per ilgai mes buvom kvailiams tolerantiški. Kalbant apie prioritetus, Lietuvos ir jos gyventojų gynybą, įsiminė Svaro pastebėjimas:“Mūsų visuomenės viešai transliuojama nuomonė yra ta didžiulė jėga, kuri lemia ir jų pasirinkimus“.
Svečiai sulaukė įvairiausių pasiteiravimų, tarkim, palyginti kariuomenės ir šaulių paslankumą, arba kiek įtakos, kad klausimas „Kieno Krymas“ tapo aktualus Druskininkams, turi jų geografinė padėtis, „Belorus“ sanatorijos buvimas ir kt.? Kaip atstatyti rinkėjų proto budrumą ne chirurginiu būdu? Renginio organizatorių paskutiniam arba kraštiniam klausimui, gal savo vertybes stipriai deklaruojantys renginio svečiai turi žmogišką patarimą ir įžvalgą vietinės valdžios įsibaiminusiems druskininkiečiams, pasitelkti Svaro arba „G&G Sindikatas“ dainos žodžiai:“Tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo“ .
Primename, jog pirmasis renginių serijos „Kieno Krymas“ svečias rugpjūčio 19 d. buvo Jonas Ohmanas: režisierius, žurnalistas, savanoris ir organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, remiantis Ukrainą nuo 2014 metų. Lelijos patalpose V.Kudirkos g.39 vyko pokalbis apie karą be saugaus atstumo. Apie propagandą, nuovargį ir pavojingą pripratimą. Apie tai, ką reiškia iš tiesų būti Ukrainos pusėje – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
Rugpjūčio 21 d. antrajame serijos renginyje Ramūnas Šerpatauskas, Druskininkų Giedriaus Matulionio 103-iosios kuopos vadas, patarė, ką turime žinoti ir ką daryti, jeigu grėsmė priartėtų prie mūsų pačių namų. Vietinių šaulių vadas kalbėjo
apie visuomenės pasirengimą ir civilinę saugą galimų nacionalinio saugumo iššūkių akivaizdoje. Be abstrakčių scenarijų – apie praktinius veiksmus: kaip pasiruošti, kaip elgtis krizės metu ir kokie sprendimai padeda stiprinti ne tik asmeninį, bet ir visos bendruomenės atsparumą.
„Druskonio“ ir Druskininkų kultūros Lelijos inf.