Meras vėl nuskambėjo – žiniasklaida skelbia, kad „kojinėje“ jis laiko daugiau kaip pusę milijono

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Teodoro Biliūno/BNS nuotr.

Devyni Lietuvos merai grynaisiais pinigais laiko daugiau nei 40 tūkst. eurų santaupų, daugiausiai – 521 tūkst. eurų – turi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, praėjusią savaitę pranešė portalas „Delfi“.

Delfi.lt žurnalistas Tomas Janonis feisbuke praėjusią savaitę paskelbė Lietuvą šokiravusį įrašą, kiek mokesčių mokėtų išlaikomi valdžios tarnai laiko grynųjų „kojinėse“:

„Ėmiau ir suskaičiavau, kiek Lietuvos merai turi grynųjų. Surinkau ir įvertinau visus 60 Lietuvos merų duomenis. Ir galiausiai išryškėjo devynios pavardės. Bet niekas nepralenks Druskininkų mero Ričardo Malinausko, kuris grynaisiais laiko daugiau nei pusę milijono eurų.

Net sunku paaiškinti, kokio dydžio reikia kojinės ar pagalvės, kad tiek pinigų būtų galima sukišti. O jei rimtai, tai čia yra tikrai didžiulė suma, kuria jis lenkia net daugiausiai grynųjų Seime turintį Robertą Puchovičių.

Antroje vietoje rikiuojasi Širvintų karalienė Živilė Pinskuvienė. Grynaisiais ji laiko 134 tūkst. eurų. O banke merė turi vos 3 tūkst. eurų. Bet kiek reikia nepasitikėti bankais, kad beveik visus pinigus kištum į kojinę?

Jau anksčiau rašiau, kad ir jos vyras, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus namuose laiko didžiulę pinigų sumą. 2024 m. duomenimis, jis grynaisiais laikė 266 tūkst. eurų. Tai sudėjus jų abiejų pinigus susidarė lygiai 400 tūkst. eurų grynaisiais. Įspūdinga, tiesa?

Kai ėmiausi analizuoti situaciją su politikų grynaisiais ir kai pateikiau klausimus, kai kam skubiai prireikė taisyti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas. Tiesiog nesuėjo galai.

Ir čia reikia pabrėžti, kad labai svarbu atidžiai stebėti politikų grynųjų sankaupas, nes ekspertai vienbalsiai sako, kad merai yra politiškai pažeidžiami, todėl egzistuoja padidinta rizika. Ir raudonos vėliavėlės kyla ypač tada, kai santaupos grynaisiais viršija 100 tūkst. eurų.

Kalbėjau su keliais ekspertais ir jie aiškina, kad nėra jokios finansinės logikos kojinėje laikyti didžiules pinigų sumas, nes grynieji pinigai yra neįdarbinti ir labai greitai nuvertėja. Tai gali patvirtinti bet kuris finansų ekspertas.

Tik finansiškai neraštingas žmogus gali leisti infliacijai sugraužti jo santaupas. Ir čia ima ryškėti, kad tikrieji motyvai gali būti visai kitokie, ne tokie šviesūs ir gražūs.

Beje, kai kurie ekspertai aiškino, kad kai kada politikai gali bandyti „prevenciškai“ deklaruoti didesnes grynųjų pinigų sumas nei iš tiesų turi, kad jei kada gautų kyšį, nekiltų problemų. Jie tokiu atveju sakytų: va, aš jau seniai esu deklaravęs, kad turiu daug grynųjų. Tačiau tai gali ir nesuveikti, nes bet kokiu atveju reikia pagrįsti grynųjų pinigų kilmę.

Tai reziumuojant – rizikų su didžiulėmis grynųjų pinigų sumomis tikrai yra.

Ir tikrai nereikia sakyti, kad teisingai žmonės daro, kad pinigus laiko grynaisiais, nes štai vėtra, nėra elektros ir nėra kaip atsiskaityti už prekes. Grynųjų turėti galima ir netgi rekomenduojama. Bet tai turėtų būti kelių atlyginimų dydžio santaupos. Tikrai ne pusė milijono eurų“.

Daugiausiai grynųjų turintys savivaldybių vadovai

Delfi žurnalisto Tomo Janonio straipsnyje „Suskaičiuota, kiek Lietuvos merai turi grynųjų: rekordininkas pranoko net Seimo narius“ atskleista, kurie Lietuvos merai deklaravo turintys daugiausiai grynųjų pinigų. Paaiškėjo, kad šio sąrašo lyderis – R.Malinauskas.

„Delfi" atliko analizę ir išsiaiškino, kurie Lietuvos merai turi daugiausiai grynųjų pinigų. Vienas meras grynaisiais laiko netgi daugiau nei pusę milijono eurų. Jis lenkia Seimo „pirmūną" Robertą Puchovičių, daugiausiai grynųjų turintį Seimo narį. Bet ne, tai nėra turtingiausias Lietuvos meras V. Matijošaitis, kurio didžioji santaupų dalis guli banke“, - rašoma žurnalisto T.Janonio straipsnyje.

Pagal surinktus duomenis „Delfi" išsiaiškino visų 60 Lietuvos savivaldybių merų turimų grynųjų pinigų sumas.

„Išskyrėme devynis Lietuvos merus, kurie grynųjų turi daugiausiai. Jų laikomos grynųjų pinigų sumos varijuoja nuo daugiau nei pusės milijono iki kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Daugiausiai grynųjų pinigų - 521 tūkst. eurų - turi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Iš viso kurorto meras turi 611 tūkst. 769 eurus, o banke laiko tik nedidelę pinigų sumą - kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų.

Antroje vietoje pagal grynųjų pinigų kiekį - Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Iš viso 2025 m. jos deklaruotų santaupų suma sudaro 137 tūkst. 831 eurą ir beveik visi pinigai laikomi grynaisiais. Taigi, grynaisiais merė turi 134 tūkst. 843 eurus, o banke laiko beveik 3 tūkst. eurų.

Ankstesniam savo žurnalistiniam tyrimui skirtoje publikacijoje „Delfi" rašė, kad 2024 m. Ž. Pinskuvienė turėjo 134 tūkst. eurų grynųjų. O jos sutuoktinis, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus, 2024 m. grynaisiais turėjo 266 tūkst. eurų. Taigi, sudėjus abiejų sutuoktinių 2024 m. santaupas grynaisiais, susidarė nemenka suma - 400 tūkst. eurų.

Trečioje vietoje yra Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Iš viso jis turi 141 tūkst. 764 eurus. Iš šios sumos banke politikas laiko kiek daugiau nei 25 tūkst. eurų, o grynaisiais turi 116 tūkst. eurų.

Toliau sąraše - Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Iš viso jis turi beveik 8 mln. eurų santaupų - 7 911 497 eurus. Didžiąją dalį lėšų - 7 828 797 eurus - meras laiko banke. Tačiau iš 60 Lietuvos savivaldybių merų pagal grynųjų kiekį jis vis tiek yra ketvirtoje vietoje. Grynaisiais Kauno miesto meras laiko 82 700 eurų.

Penktoje vietoje yra Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė. Iš viso ji turi 110 tūkst. 679 eurus santaupų ir didžiąją dalį - 75 tūkst. eurų - laiko grynaisiais. Banke politikė laiko gerokai mažiau - 35 tūkst. 679 eurus.

Toliau eilėje yra Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Iš viso jis turi 89 228 eurus santaupų. Banke laiko kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų. O grynaisiais turi 61 tūkst. eurų.

Septintoje vietoje - Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jis turi 325 tūkst. 286 eurus santaupų. Banke politikas laiko didžiąją dalį - 266 tūkst. 286 eurus. O grynaisiais A. Vaitkus turi 59 tūkst. eurų.

Po jo eina Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius. Iš viso jis turi 90 tūkst. 386 eurus santaupų. Banke šis meras turi daugiau nei pusę santaupų - 46 876 eurus. Grynaisiais jis laiko 45 tūkst. eurų.

Devintoje vietoje - Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Iš viso jis turi 53 tūkst. 262 eurus santaupų. Banke laiko mažesnę jų dalį - 12 tūkst. 162 eurus. Grynaisiais A. Klišonis turi 41 tūkst. 100 eurų. Visi kiti Lietuvos savivaldybių merai grynaisiais laiko mažiau nei 40 tūkst. eurų“, - rašoma Delfi.lt publikacijoje.

„Tai mano privatus finansinis sprendimas“

„Delfi" bandė susisiekti su visais devyniais daugiausiai grynųjų pinigų turinčiais merais. Tačiau į klausimus atsakė tik trys iš jų. Daugiau nei pusę milijono grynaisiais laikantis Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas teigė, kad kaip laikyti savo pinigus, yra jo asmeninis sprendimas.

„Sprendimas, kokia forma laikyti savo teisėtai, daugiau kaip prieš 30 metų versle uždirbtas ir deklaruotas lėšas, yra mano privatus finansinis sprendimas. Nematau pagrindo komentuoti asmeninių finansų detalių daugiau, nei to reikalauja įstatymai", - naujienų portalui „Delfi“ teigė R. Malinauskas.

O štai Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas nemano, kad 61 tūkst. eurų suma grynaisiais yra didelė. „Nemanau, kad tokia dviejų dirbančių žmonių santaupų suma sulaukus 55 metų yra „gan didelė". Gyvename taupiai", - teigė meras.

Jis teigė bankais pasitikintis, tačiau nemano, kad laikyti tokią sumą grynaisiais gali būti nesaugu.

Kad ir kaip būtų, jis nesiėme vertinti pinigų plovimo prevencijos ekspertų komentaro, esą nemažos politikų grynųjų pinigų sumos gali kelti tam tikrų rizikų.

Kelmės rajono meras I. Petkevičius „Delfi" teigė, kad 45 tūkst. eurų grynaisiais nėra neseniai atsiradusi ar per trumpą laiką sukaupta suma. Jo teigimu, tai per ilgą laiką sukauptos ir deklaruotos santaupos, o grynaisiais laikoma jų dalis esą reikšmingai nekinta jau kelerius metus“.

 Advokatas: daugiau nei pusės milijono eurų laikymas grynaisiais atrodo sunkiai paaiškinamas

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad" advokatas Laurynas Staniulis portalui Delfi.lt paaiškino, kokias papildomas rizikas kelia didelės politikų grynųjų pinigų sumos. Anot jo, grynieji pinigai priskiriami prie pagrindinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių. „Šią riziką lemia itin didelis grynųjų pinigų, kaip turto klasės, likvidumas, operacijų grynaisiais anonimiškumas ir universalios jų panaudojimo galimybės. Operacijos grynaisiais pinigais savaime nepalieka lengvai atsekamų pėdsakų, todėl nustatyti jų judėjimą, tikruosius naudos gavėjus ar pinigų kilmę tampa praktiškai neįmanoma.

Kalbant apie politikų deklaruojamas reikšmingas grynųjų pinigų sumas, kyla ne tik bendrųjų pinigų plovimo rizikų. Kaip parodė nesena patirtis, grynaisiais laikomos piniginės lėšos gali būti naudojamos ir neskaidriam politinės veiklos finansavimui.

Tačiau svarbiausias klausimas, kuris tokiais atvejais turėtų būti užduodamas, yra šių lėšų kilmė - iš kur ir kokiu būdu jos buvo gautos?

Ne mažiau svarbu ir tai, kokiu tikslu tokios lėšos laikomos grynaisiais, o ne finansų įstaigose", - teigė advokatas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas nustato, kad atsiskaitymai pagal sandorius grynaisiais pinigais yra ribojami iki 5 tūkst. eurų.

„Šis ribojimas iš esmės paneigia praktinį poreikį laikyti reikšmingas pinigų sumas grynaisiais. Kita vertus, laikant dideles pinigų sumas grynaisiais, kyla ir jų fizinės apsaugos bei saugumo klausimų. Tačiau pagrindinė problema yra kita: kai deklaruojama, kad piniginės lėšos laikomos grynaisiais, nėra paprasto būdo patikrinti, ar tokios lėšos iš tiesų egzistuoja, ar tai nėra tik deklaracijoje nurodyti skaičiai, taip pat - kaip šios lėšos realiai yra panaudojamos", - nurodė „Avocad" advokatas L. Staniulis.

Kaipgi tad būtų galima paaiškinti politiko sprendimą daugiau nei pusę milijono eurų laikyti grynaisiais?

„Kaip jau minėta, šiais laikais tikrai sudėtinga įsivaizduoti asmenį, realiai laikantį tokio dydžio sumą grynaisiais pinigais. Žinoma, galima argumentuoti nepasitikėjimu Lietuvoje veikiančiomis finansų įstaigomis.

Tačiau Lietuvoje veikia indėlių draudimo sistema, pagal kurią bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomi tinkami drausti indėliai yra apdraudžiami iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje jstaigoje.

Jeigu sukauptos piniginės lėšos viršija 100 tūkst. eurų, riziką galima valdyti jas paskirstant skirtingose finansų įstaigose. Todėl nepasitikėjimas indėlių draudimo sistema iš esmės reikštų ir nepasitikėjimą pačia valstybe.

Kita vertus, jeigu jau nepasitikima Lietuvos valstybe ar šalies finansų sistema, egzistuoja galimybės teisėtai atsidaryti sąskaitas kitose jurisdikcijose ir tokiu būdu valdyti riziką. Kitaip tariant, daugiau nei pusės milijono eurų laikymas grynaisiais šiandienos sąlygomis atrodo sunkiai paaiškinamas ir mažai tikėtinas", - „Delfi“ teigė L. Staniulis.

Jo teigimu, kalbant apie pinigų plovimo rizikas, teoriškai galimybe deklaruoti dideles grynųjų pinigų sumas gali būti naudojamasi dėl to, kad vėliau pavyktų pagrįsti ir legalizuoti ne tik iš kyšių, bet ir kitais neteisėtais būdais gautų lėšų kilmę. Norint užkirsti kelią tokiai praktikai, turėtų atsirasti riba, nuo kurios, siekiant deklaruoti pinigines lėšas, laikomas grynaisiais, nebeužtektų vien įrašyti skaičių deklaracijoje“.

Svarbu sugebėti pagrįsti dideles grynųjų pinigų sumas

Finansų sektoriaus ekspertė Jekaterina Govina naujienų portalui Delfi.lt taip pat įvertino rizikas, kurias reikėtų sieti su politikų laikomomis didelėmis sumomis grynaisiais: „Jos nuomone, klausimų kyla net ir tais atvejais, kai dideles pinigų sumas politikai sukaupia iš verslo, prieš tapdami politikais. Tada reikia klausti, kodėl dalyvaujant politikoje tokios sumos laikomos grynaisiais.

„Na, pirmiausia, aišku, reikia užduoti klausimą, ar tie pinigai atsirado būnant politikoje, jau einant kokias nors viešąsias pareigas, ar buvo sugeneruoti politikoje nebūnant, galbūt iš privataus verslo ir pan. Jei pinigai sukaupti jau būnant politikoje, einant viešąsias pareigas ir gaunant atlyginimą is valstybės, tai grynųjų pinigų turėjimas kelia tikrai nemažai klausimų.

Politikai, kalbant apie pinigų plovimą, laikomi padidintos rizikos (grupe).

Taip yra dėl to, kad jie gali paimti kyšį, tarkim, už kažkokią paslaugą ir pan. Todėl finansų įstaigos ir kiti subjektai turi juos vertinti po padidinamuoju stiklu.

Bet jei tai pinigai, kurie kažkaip buvo sukaupti politikoje dar nebūnant, iš kažkokių kitų šaltinių, tai vėlgi visada kyla klausimas: o kodėl [laikomi] grynieji pinigai? Na, jei tai dar ir didžiulės sumos, tai ar tikrai tai optimalus būdas laikyti savo finansus? Juk žinome, kad grynieji visgi yra labai susiję su šešėline ekonomika. Juk yra paslaugos ar kažkokie pirkimai, kai galbūt norima išvengti mokesčių arba kitaip paslėpti pajamas. Taigi, tie pinigai kelia nemažai klausimų.

Ir antras dalykas: turint omeny infliaciją, pakankamai aukštą pas mus šalyje ne vienerius metus, grynųjų pinigų laikymas tiesiog nėra optimalus būdas. Todėl kyla klausimas - kam juos laikysi, kodėl tiesiog nevesti elektroniniu būdu, gal indėliais ar pan.?" - kalbėjo J. Govina.

Ji sutiko, kad grynųjų pinigų laikymas prieštarauja finansinei logikai.

„Vienareikšmiškai. Aišku, kažkiek grynųjų rekomenduojama turėti, nes, pavyzdžiui, gali dingti elektra, o, tarkim, stovime parduotuvėje, reikia už maistą sumokėti, bet grynųjų nėra - tik kortelė. Taigi, tikrai rekomenduojama kažkiek grynųjų visada turėti su savimi, bet galbūt šimtą, galbūt apie tūkstantį eurų - tikrai ne dešimtis ar šimtus tūkstančių. Galima net pabandyti padauginti iš infliacijos rodiklio tokią didelę sumą - pamatysime, kiek pinigų yra nuvertėję. Tad tai tikrai nedera su finansine logika.

Be to, aišku, yra visi saugumo reikalai - jei gaisras, vagystė ar pan., tų pinigų apskritai gali netekti. Taigi, tikrai ne, tai nedera su finansine logika", - kalbėjo ekspertė.

J. Govina teigė, kad didelė grynųjų pinigų suma savaime nėra nusikaltimas, bet ją reikia sugebėti pagrįsti.

„Aišku, negalima iš karto sakyti, kad čia jau nusikaltėlis, kad jeigu grynieji, vadinasi, yra kažkas nešvaraus. Tikrai ne. Žmonės tikrai turi savų motyvų. Tačiau žmogaus turima pinigų suma visada turi sietis su kažkokia jo veikla. Tai turi būti kažkokios pajamos - atlyginimas ar kas tai bebūtų. Turi būti pagrindimas. O didelių sumų turėjimas grynaisiais ir pajamos, kurios nekoreliuoja su tomis sumomis, aišku, sukelia daug klausimų, todėl žmogus turėtų turėti labai aiškų pagrindimą, kodėl taip yra", - dėstė ekspertė.

Ji neatmetė, kad kai kuriais atvejais politikai gali iš anksto deklaruoti didesnes grynųjų sumas, nors realiai tiek pinigų neturi. Taip esą daroma dėl to, kad jei kažkada gautų kyšį, galėtų sakyti, jog grynieji pinigai buvo deklaruoti jau seniai.

„Pinigų plovimo srityje tai iš tiesų yra vienas iš galimų scenarijų - arba su grynaisiais pinigais, arba su kriptovaliutomis. Tada kai klausia „Na, iš kur visas tavo turtas?" - „Na, aš bitkoiną kažkada iškasiau, pardaviau ir atitinkamai turiu." Ko tokiu atveju tyrėjai arba finansų įstaigos, kurios atlieka vertinimą, turi paklausti? Gerai, tu juos deklaruoji, bet iš kur jie atėjo, tie grynieji? Jeigu ten 100 tūkst. eurų, tai iš kur? Gerai, gal buvo parduotas kažkoks nekilnojamasis turtas, bet tada parodyk pardavimo dokumentus ir atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. Vienareikšmiškai toks scenarijus yra galimas. Bet, aišku, tai nereiškia, kad tokia praktika suveiks", - teigė J. Govina.

Ji dar kartą pakartojo, kad nesvarbu, ką deklaruoji, svarbiausia sugebėti pagrįsti dideles grynųjų pinigų sumas.

„Aišku, nei bankas, nei Valstybinė mokesčių inspekcija nepaprašys atnešti ir parodyti tų grynųjų. Bet jeigu žmogus sako, kad grynais pas jį keli šimtai tūkstančių eurų guli, tai galima paklausti, iš kur jie. Taigi, žmogus turi turėti aiškią istoriją ir tą istoriją pagrindžiančius įrodymus", - portalui Delfi.lt teigė J. Govina.

Egzistuoja padidinta rizika

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Greta Barkauskienė portalui Delfi.lt aiškino, kad nustatyti grynųjų pinigų kilmę, tikrąjį savininką ir judėjimo kelią yra sudėtinga.

„Taip yra todėl, kad, priešingai nei lėšų judėjimas finansų įstaigų sąskaitose, operacijos grynaisiais pinigais pačios savaime nepalieka atsekamo, t. y. audituojamo pėdsako. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis mokėjimų, atliekamų atsiskaitant grynaisiais pinigais, yra mažos vertės, už nuolat reikalingas prekes ir paslaugas. Tik nedidelė šių operacijų dalis yra susijusi su neteisėtos kilmės lėšomis, todėl įprastai laikoma, kad tokie mokėjimai kelia žemą pinigų plovimo riziką.

Asmenys, kuriems yra ar buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, dėl atliekamų funkcijų turi įtaką valstybės sprendimų priėmimui, viešųjų finansų valdymui ir dėl to yra laikytini politiškai pažeidžiamais.

Susiduriama su korupcijos ir galimo pinigų plovimo grėsme. Tad egzistuoja padidinta rizika, kad grynaisiais pinigais atliekamų didelės vertės atsiskaitymų arba tokia forma laikomų santaupų kilmė gali būti neteisėta, bandant jas tokiu būdu legalizuoti", - teigė G. Barkauskienė.

Anot jos, savaime pats santaupų grynaisiais pinigais laikymas dar nesuponuoja išvados, kad buvo padarytas nusikaltimas. „Toks pasirinkimas gali būti sąlygotas daugybės įvairių subjektyvių veiksnių. Dėl to, vertinant kiekvieną situaciją pinigų plovimo prevencijos kontekste, yra labai svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą", - portalui Delfi.lt dėstė G. Barkauskiene.

Ji, kaip ir J. Govina, neatmetė, kad politikai kartais gali „prevenciškai" deklaruoti daugiau grynųjų pinigų, nei iš tiesų turi.

„Teoriškai tokia galimybė yra. Vis dėlto labai svarbu paminėti, kad vien grynaisiais laikomų sumų nurodymas deklaracijose pats savaime teisėtumo įspūdžio nesukuria. Pinigų plovimo prevencijos specialistai kiekvienu atveju, kai atlieka operacijos vertinimą, prašo įvairių dokumentų operacijos ekonominei logikai nustatyti ir lėšų kilmei pagrįsti. Vertinama daugybė kriterijų, įskaitant tai, ar asmuo objektyviai galėjo sukaupti tokias lėšas, ar yra sudarytus sandorius patvirtinantys dokumentai, kokie pateikti paaiškinimai ir kt. Toks deklaravimo būdo pasirinkimas savaime dar nereikš, kad automatiškai pavyko nuslėpti neteisėtą lėšų kilmę”,- teigė G. Barkauskienė.

Kaip didėjo piniginės lėšos per dešimtmetį

„Druskonis“, kasmet skelbdamas vietos politikų turto deklaracijų duomenis, straipsniuose visada atkreipdavo dėmesį, kokias piniginių lėšų (banke ir grynais) sumas kasmet deklaruoja R.Malinauskas. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginės lėšos R.Malinausko deklaracijoje labiausiai pašoko 2020 m.: nuo 251 tūkst.eur, deklaruotų už 2019-uosius,  iki 630 tūkst. eurų, nurodytų 2020-ųjų deklaracijoje.

Pagal VMI skelbiamas politikų turto deklaracijas matyti, 2015 m. R.Malinauskas rodė turintis 192 tūkst. 93 eur piniginių lėšų (bendrai kredito įstaigose ir grynais), 2016 m. – 186 tūkst. 330 eur, 2017 m. – 190 tūkst. 977 eur 2018 m. – 183 tūkst. 485 eur, 2019 m. – 251 tūkst. 39 eur. O štai R.Malinausko deklaracijoje už 2020 m. piniginių lėšų suma šoktelėjo iki 629 tūkst. 638 eur. 2021 m. jis deklaravo 441 tūkst. 315 eur turintis piniginių lėšų, 2022 m. – 446 tūkst. 471 eur.  2023 m. – 510 tūkst. 850 eur, 2024 m. – 606 tūkst. 270 eur, o 2025 m. – 611 tūkst. 769 eur piniginių lėšų.