Vis dar pardavinėjama R.Malinausko „tailandietiška vizija“ Latežeryje: pagarsėjusi sodyba paleista ir į nuomą

Lietuvos nekilnojamojo turto pardavimo portaluose vis dar patalpinta informacija apie pardavinėjamą išgarsėjusią R.Malinausko sodybą Laterežio kaime, ant Ratnyčios upelio kranto, kuri prieš dešimtmetį buvo nuskambėjusi visoje Lietuvoje. Kaip žinia, dėl prabangaus namo statybos reikalų ir vandenin įbridusios tvoros beveik septynerius metus truko teismai, kol pagaliau 2020 m. Kauno apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią R.Malinauskas įsipareigojo atstatyti upės vagą bei iš naujo derinti dokumentus dėl statinių įteisinimo. Pernai gegužę ši sodyba atsidūrė nekilnojamojo turto pardavimo portaluose. Už ją prašoma 449 tūkst. eurų. Be to, ši sodyba paleista ir į nuomą: keturių miegamųjų „Močiutės sodybą“ per booking.com siūloma išsinuomoti už maždaug 300 eurų nakčiai.

‍Aiškino, kad paveldėjo iš močiutės

‍Skandalas dėl prabangios sodybos statinių ant Ratnyčios upės kranto Latežerio kaime bei vandenin įbridusios tvoros kilo lygiai prieš dešimtmetį - 2014 metų pavasarį, kai žiniasklaida paviešino informaciją, kad R.Malinausko sodybos tvora užtverta iki pat vandens, o pats namas stovi vandens apsaugos juostoje.

‍Ki­lus skan­da­lui, R.Ma­li­naus­kas vie­šu­mo­je puo­lė aiš­kin­ti, kad so­dy­bą La­te­že­ry­je pa­vel­dė­jo iš ana­pi­lin iš­ė­ju­sios sa­vo mo­čiu­tės. Ne­va ji sta­tė šį sta­ti­nį La­te­že­ry­je. Bet ap­ie tai pa­klaus­ti R.Ma­li­naus­ko kai­my­nai La­te­že­rio kai­me juo­kėsi gy­ve­ni­me jo­kios mo­čiu­tės čia ne­ma­tę.

‍Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2014 m. birželio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą ir perduoti teismui ieškinį dėl Druskininkų merui priklausančių statinių statybos pažeidimų. Tarnyba prašė pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės 2006 metais išduotą statybos leidimą, taip pat panaikinti ir kitą R.Malinausko sodybos statinį „legalizavusį“ dokumentą – Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 metais priimtą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Prokuratūros buvo prašoma įpareigoti R.Malinauską išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje pastatytus statinius – gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, taip pat sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos prokuratūra į Druskininkų teismą kreipėsi 2014 m. vasarą, prašydama pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomos statybos šiame žemės sklype Latežerio kaime.

‍R.Malinauską byloje atstovaujantis advokatas bandė įrodinėti, kad ne sodyba pastatyta neleistinai arti prie vandens, o esą pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių. Teismo posėdžiuose kalbėję liudytojai prisiminė, kad prabangaus namo vietoje anksčiau stovėjo paprastas kluonas, kuris buvo nugriautas ir supjautas malkoms. Statant namą kiemas buvo išlygintas, išlieti nauji pamatai, o upės vaga gilinta ekskavatoriumi.

‍Tailandietiška vizija Latežeryje

2015 m. vasarį „Druskonyje“ spausdintame straipsnyje „R.Ma­li­naus­ko rū­mai La­te­že­rio kai­me – eg­zo­tiš­ko Tai­lan­do vi­zi­ja, už ku­rios pro­jek­ta­vi­mą ar­chi­tek­tas ti­ki­na iki šiol ne­ga­vęs pi­ni­gų“ garsiosios sodybos statybą prisiminė ir me­di­nius rū­mus La­te­že­ry­je pro­jek­ta­vu­sios G.Ka­ly­čio ty­ri­nė­ji­mų ir pro­jek­ta­vi­mo įmo­nės at­sto­vas.  „Dėl sta­ti­nio kal­bė­jo­mės ir rei­ka­lus tvar­kė­me su Ri­čar­du Ma­li­naus­ku. Ben­dra­vau tie­sio­giai su R.Ma­li­naus­ku. Mo­čiu­tės aš nie­ka­da ne­ma­čiau, tik ži­no­jau, kad pro­jek­tas ren­gia­mas jos var­du“, - minėjo jis. „Taip, ren­giant pro­jek­tą, de­ri­nom pla­nus, si­un­ti­nė­jom es­ki­zus“, - atsakė jis į klausimą, ar na­mas bu­vo pro­jek­tuo­tas pa­gal R.Ma­li­naus­ko pa­gei­da­vi­mus. Norai, pasak projektuotojo, buvo tokie: pastato konstrukcija rąstinė, stogas su nendrių danga, terasa link upelio. Anot architekto, pateikta buvo ir fo­to­nuot­rau­ka, ku­rioje ma­tėsi ant po­lių pas­ta­ty­ti me­di­niai namukai su ter­a­so­mis, o  po jo­mis te­kan­ti upė. Greičiausiai tai buvo Tai­lan­do, ku­ria­me po­il­sia­vo R.Malinauskas, Kvai upės vaiz­dai.

‍ „Ži­no­ma, kad vandenyje „vilų“ statyti ne­ga­li­ma, pri­klau­so­mai nuo van­dens ap­sau­gos juos­tos plo­čio, ku­rio­je ne­ga­li­ma jokia veikla, ki­ti mi­ni­ma­lūs at­stu­mai nu­sta­to­mi kiek­vie­nu konk­re­čiu at­ve­ju pa­gal tos vie­tos są­ly­gas. Pas­ta­tas bu­vo pro­jek­tuo­ja­mas už 5- 8 met­rų nuo kran­to, už van­dens ap­sau­gos juos­tos. Kaip jie sta­tė to­liau, ko­dėl pas­ta­tas at­si­dū­rė prie pat van­dens, mes ne­ži­no­me. Prie upės tu­rėtų bū­ti nustatytas ma­žiau­siai 5 met­rų pločio ser­vi­tu­tas, daž­niau­siai su­tam­pan­tis su upės ap­sau­gi­ne juos­ta, kaip ir prie beveik vi­sų van­dens tel­ki­nių, kad žmo­nės tu­rė­tų lais­vą pra­ė­ji­mą“, - minėjo projektuotojas. „Statybos vyko la­bai grei­tai. Kieno  darbininkai statė aš nežinau, dirbo sta­ty­bos te­chni­ka ir statybininkai dar­bo rū­bais, pa­žy­mė­tais  ženk­lais „Skir­nu­va“, pa­ma­tus so­dy­bo­je La­te­že­ry­je pa­da­rė grei­tai. Sta­tyb­vie­tė­je lan­kiau­si  tris kar­tus. Sta­tant na­mą, ten dar­bus pri­žiū­rė­jo toks Vi­tol­das“, - atsakė jis į klausimą, kas atliko statybos darbus ir prižiūrėjo statybos eigą.

Viešumoje pasklidus R.Malinausko versijai apie tai, kaip esą „pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių“, o jis esą „galintis būti pirmas Lietuvos gyventojas, kuris dėl tam tikrų gamtinių procesų, erozijos padarinių, turėtų griauti savo teisėtą sodybą“, žmonės tuomet netvėrė juoku, kad tik R.Malinauskui vis nutinka kokie nors „stebuklai“: „Tai meras nežino, kas jo namą ir gabalą valstybės žemės aptvėrė nauja tvora, kas tvenkinį toje valstybės žemėje iškasė, dabar jau Latežeryje upė prie jo sodybos ėmė pati ir priartėjo“.

‍Teismų maratonas

‍Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro ieškinį, 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo pripažinęs negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 24 d. dalį šios nutarties panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

‍LAT teisėjų kolegija tuomet konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Malinausko teisių pirmtakė vykdė ne statinio rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbus. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. „Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai“, – nurodė LAT.

‍Pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties

‍Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodį vėl iš naujo ėmėsi bylos dėl R. Malinausko sodybos dalies nugriovimo. Kurį laiką byla buvo sustabdyta, mat beveik pusės metų prireikė, kol savivaldybės administracijos prašymu buvo atlikta kompleksinė ekspertizė, ją apmokant biudžeto lėšomis.

‍Teismai iš esmės patenkino prokuratūros reikalavimus, buvo panaikinti visi namo statybas leidę dokumentai. Byla į apeliacinės instancijos teismą grįžo tik dėl išvestinio reikalavimo dėl padarinių šalinimo. 2019 m. rudenį R. Malinauskas teismą informavo sutinkantis padaryti tam tikras nuolaidas ir pateikė ieškovui – prokuratūrai – pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo mėn. pagaliau patvirtino taikos sutartį, pagal kurią R.Malinauskas turėjo atstatyti upės vagą bei iš naujo derinti dokumentus dėl statinių įteisinimo.

Pardavimo skelbimas – pernai gegužę ‍

Pernai gegužę nekilnojamojo turto pardavimo portaluose pasirodė informacija apie pardavinėjamą išgarsėjusią R.Malinausko sodybą Latežerio kaime. “Parduodama išskirtinė rąstinė sodyba-namas su natūraliu šiaudiniu stogu, vaizdingame Latežerio kaime, vos keli kilometrai nuo Druskininkų. Tai puikus pasirinkimas gyvenimui, poilsiui ar nuomos verslui“, - nurodyta skelbime su informacija, jog pilnai įrengto 189 kv.m, dviejų aukštų, 4 kambarių namo statybos metai – 2008 m., sklypo plotas - 10 arų.

Kai pernai“Druskonis” kreipėsi į R.Malinauską, klausdamas, ar jis įvykdė Kauno apygardos teismo 2020 m. sprendimo nurodymą atstatyti upės vagą, iš naujo parengė statybos projektą bei suderino dokumentus dėl statinių įteisinimo, ir kokios priežastys privertė pardavinėti šį turtą, panašu, kad šie klausimai viešojo asmens statusą turinčiam respondentui tuomet neįtiko. Vietoj konkrečių atsakymų tesulaukėme Visuomenės informavimo įstatymo citatos “viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus“ su palinkėjimu “sėkmės studijuojant Visuomenės informavimo įstatymą ir nekilnojamojo turto skelbimus”.

Ar bus įteisintas "gyvulių ūkis" Lietuvoje?

Septynerius metus šalies žiniasklaidai rašant apie R.Malinausko sodybos reikalus, taip pat apie atsidavusiosios Druskininkų valdžios žygius Kauno apygardos teisme, dėl R.Malinausko sodybos užsiprašius kompleksinės ekspertizės, savo nuomonę viešojoje erdvėje tuomet reiškė ne tik paprasti žmonės, bet ir žinomi politikai. Buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tuomet komentavo, jog  „bėgant laikui, meras R. Malinauskas pasijuto vienvaldžiu ir nebaudžiamu valdovu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Visa ši istorija prasidėjo nuo smulkmenos. Meras atsisakė griauti tvoros dalį, kuri buvo "įbridusi" į upelį ir tuo pažeidė galiojantį pakrančių apsaugos įstatymą. Tuo metu aš buvau aplinkos ministru ir maniau, kad įstatymo normos turi vienodai galioti visiems, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Taip pat aš manau ir dabar. Neslėpsiu, kad tuometiniai Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, šiuo atveju "nedrįso" elgtis taip, kaip reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai. Teko priminti jiems jų pareigas. Meras pradėjo teisminius karus, kurių pasekoje iškilo klausimai ir dėl paties pastato rekonstrukcijos teisėtumo. Bent jau dėl tvoros, nuo kurios ir prasidėjo visa ši istorija atveju, teismas priėmė galutinį sprendimą. Iš esmės tai buvo kova ne dėl kelių metrų tvoros teisėtumo. Meras R. Malinauskas tai suprato kaip kovą dėl teisės būti neliečiamu. Panašiai vystosi ir situacija su statiniu, vadinamu "Vijūnėlės dvaru". Nors ir nelengvai, bet procesas juda į priekį. Čia vyksta kova ne tiek dėl tvorų ar statinių. Čia vyksta kova, ar bus įteisintas "gyvulių ūkis" Lietuvoje, ar mes gyvensime pagal kitas, demokratinėse valstybėse priimtinas taisykles ir normas. Laikas parodys, kol kas kova tęsiasi“.

Nuo šios A.Mazuronio nuomonės praėjo daugiau kaip šešeri metai. Per šį laiką jau krito skandalingasis Vijūnėlės dvaras, pardavinėjamos Latežerio sodybos nuotraukos rodo, kad pailgėjo ir atstumas nuo namo iki upės, o patį R.Malinauską Kauno apygardos teismas pernai balandžio mėn. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu teisėjų korupcijos byloje. Pastarasis, kaip žinia, nuosprendį apskundė apeliaciniam teismui, kuris galutinį sprendimą turi skelbti rugsėjo mėn. Bet, kaip juokiasi žmonės, reputacija pasiekė tokį lygį, kad viešojoje erdvėje belieka tik spjaudytis ugnimi „bėkit, žiurkės, aš raupsuotas“.  Tokiu leksikonu R.Malinauskas feisbuke sureagavo į kilusį skandalą dėl buvusio premjero G. Palucko viešnagės verslininko T.Barščio žirgyne ir bendros žvejybos, kurioje dalyvavo ir R.Malinauskas. 

Atsakymo nesulaukėme

Druskininkiečiai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis naujiena, jog garsioji Latežerio sodyba ne tik pardavinėjama, bet ir nuomojama: žmonės pasidalino informacija apie booking.com platformoje siūlomą išsinuomoti šią sodybą Latežeryje. Į nuomą ji paleista pavadinimu „Močiutės sodyba“, kurį vietiniai palydėjo ironiška nuostaba „čia gal tos močiutės garbei, kurios Latežeryje niekas nematė?“. Pagal „Močiutės sodybos“ kontaktuose nurodomą telefono numerį žmonės neužtruko išsiaiškinti, kad tokiu pačiu numeriu galima užsisakyti ir Leipalingyje esančius svečių namus, priklausančius su R.Malinausko geru bičiuliu Egidijumi Vasiliumi siejamai bendrovei, kurios vadovu nuo praėjusių metų yra E.Vasiliaus sūnus Henrikas Vasilius. „Močiutės sodybos“ skelbime rašoma, kad sodyba valdoma privataus nuomotojo. Booking.com platformoje „Močiutės sodybos“ šeimininku prisistato Henrikas.    

Šįmet balandžio mėn. „Lietuvos ryte“, duodamas interviu, R.Malinauskas dėstė, jog Latežerio sodybą pardavė: „Kad galėčiau susimokėti už teisines paslaugas, pardaviau savo namą Grūte, sodybą Latežeryje, dalį miško“. Jeigu R.Malinauskas ją pardavė, šį pardavimo sandorį pagal įstatymą, kaip valstybinės tarnybos pareigūnas, turėjo deklaruoti per Privačių interesų registrą, tačiau tokių duomenų R.Malinausko Privačių interesų deklaracijoje nėra.

„Druskonis“ prieš dvi savaites kreipėsi į R.Malinauską, klausdamas, kada bei už kiek pardavė savo sodybą Latežeryje, kurią jis esą paveldėjo iš močiutės? Taip pat jam buvo užduotas klausimas, jei šią sodybą šiuo metu turistams nuomoja jo bičiulio E.Vasiliaus šeimos nariai, ar sodybą jis pardavė savo bičiulio E.Vasiliaus šeimai? Taip pat R.Malinausko buvo paklausta, jeigu jis pardavė sodybą Latežeryje, kodėl pagal įstatymą sandoris nedeklaruotas per Privačių interesų registrą? Į šiuos klausimus iš R.Malinausko taip ir nesulaukėme atsakymų.

„Druskonio“ inf.

‍ ‍